Kanapių dekriminalizacija Lietuvoje (atnaujinta 11-12)

Šiame puslapyje pateikiama ir nuolat atnaujinama aktualiausia informacija, susijusi su kanapių dekriminalizacija Lietuvoje.

Naujienos apie dekriminalizacijos įstatymo svarstymo procesą

Dėl 259 Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimo Seimas balsavo lapkričio 11 d. Deja, įstatymas nebuvo priimtas ir grįžo į pagrindinį – Teisės ir teisėtvarkos – komitetą. Patobulinus įstatymo projektą, komitetas galės jį vėl pateikti Seimui.

Nuo 2020 metų gruodžio dekriminalizacijos projektą baigė svarstyti visi paskirti Seimo komisijos ir komitetai. Vos vienoje, Priklausomybių prevencijos komisijoje, sprendimas dėl dekriminalizacijos nepriimtas, kadangi 4 nariai balsavo už, o dar po 2 susilaikė ir balsavo prieš.

Daugiau apie įstatymo priėmimo procesą sužinosite perskaitę visą straipsnį, o pirmiausiai pateikiame informaciją apie tolesnį dekriminalizacijos įstatymo priėmimo procesą.

Dekriminalizacijos įstatymas – finišo tiesiojoje?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartą jau pateikė įstatymo pakeitimo projektą svarstymui Seime. Parlamentarai jį svarstė Rudens sesijos metu ir nenutarė atmesti ar grąžinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti. Vis dėlto, valdantiesiems įtraukus dekriminalizacijos projekto priėmimą į Seimo darbotvarkę lapkričio 11 dieną, jis grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti.

Nepaisant to, jog nuo praėjusių metų gruodžio dekriminalizacijos projektas jau įveikė ne vieną posėdį, svarstymą ir oponentų kliūtį, jo vis dar laukia nemenkas kelias:

• Svarstymas Seimo posėdyje – įstatymo projektas ir siūlomos pataisos bus pateiktos Seimo posėdžio metu, kuriame Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei papildomi komitetai pateiks pranešimus, vyks bendroji diskusija, kurios metu Seimo nariai turės progą pasisakyti apie projektą. Pakeitimus ir papildymus likus 48 val. iki svarstymo gali pateikti Respublikos Prezidentas, Vyriausybė bei Seimo nariai, jei jų teikiamą pataisą ar papildymą palaiko ne mažiau 10 Seimo narių. Svarstant pataisas ar papildymus kalbėti leidžiama tik jų autoriams.
• Sprendimas po svarstymo – Seimas gali patvirtinti įstatymo projektą su posėdžio metu priimtomis pataisomis ir paskirti priėmimo datą arba:
  • grąžinti į svarstymo stadiją,
  • grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti,
  • daryti svarstymo pertrauką,
  • grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės,
  • atmesti projektą.
• Projekto priėmimas – Seimui nutarus priimti projektą, posėdyje svarstomos tik tos pataisos ir pakeitimai, kuriuos paremia bent penktadalis Seimo narių. Įstatymai Seime įprastai priimami tik ketvirtadieniais.
• Balsavimas – posėdyje įstatymai įprastai priimami paprasta balsų dauguma, kai dalyvauja ne mažiau nei pusė Seimo narių.
• Prezidento pasirašymas – priimtus įstatymus turi pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jis taip pat gali vetuoti įstatymą. Jei Prezidentas vetuotų dekriminalizacijos įstatymą, Seimas galėtų veto atmesti ir vis tiek priimti įstatymo pataisą.

Nė vienas Seimo komitetas neprieštarauja dekriminalizacijai

Gruodžio mėnesį pateiktą įstatymo pakeitimą Seimas pavedė svarstyti net penkiems komitetams. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Iki projekto pateikimo Seimui šį įvertino ir Vyriausybė.

Vyriausybė – pritarė.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija – pritarė.
Priklausomybių prevencijos komisija – nepriėmė sprendimo (4 pritarė, 2 susilaikė, 2 prieštaravo).
Žmogaus teisių komitetas – pritarė.
Sveikatos reikalų komitetas – pritarė.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) – birželį išklausė ekspertus ir nutarė surengti papildomą klausymą Seimo posėdžio metu. Papildomi klausymai vyko birželio 15 d. ir, skirtingai nei TTK posėdis, buvo transliuojami: papildomi ekspertų klausymai Seimo posėdyje. Po kiek daugiau nei savaitės, birželio 23 dieną, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė dekriminalizacijos įstatymo projektui, šis posėdis buvo transliojamas.

Paspaudę komiteto/komisijos pavadinimą būsite nukreipti į atitinkamą dekriminalizacijos įstatymo svarstymo posėdį. Silpnų nervų asmenims, suvokiantiems dekriminalizacijos naudą, stebėti kai kurių Seimo narių pareiškimus gali būti sudėtinga. Dažniausiai kartojamus mitus ir dezinformaciją apžvelgiame šio straipsnio pabaigoje (nuolat atnaujinama).

Šiuo metu įstatymo pakeitimas grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti. Komiteto posėdyje projektas bus iš naujo svarstomas, nariai vėl turės galimybę už jį balsuoti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams pritarus projektui, komitetas jį galės vėl pateikti Seimui svarstyti sesijos metu, kur turėtų įveikti dar kelis žingsnius: būti įtrauktas į darbotvarkę, svarstomas ir priimtas balsų dauguma. Rudens sesija baigiasi gruodžio 23 d., o pavasario sesija prasideda kovo 10 d.

(Toliau – 2021 m. kovo 9 d. publikuotas straipsnis, atnaujintas balandžio 29 d. ir birželio 21 bei 24 d., spalio 8 d.)

Net šeši Seimo komitetai pavasario sesijos metu (prasidėjo 2021 m. kovo 10 d.) svarstė baudžiamojo kodekso pakeitimą, kuris panaikintų baudžiamąją atsakomybę už asmeninėms reikmėms skirtą nedidelį narkotikų kiekį. Narkotines medžiagas, įskaitant kanapes, dekriminalizuoti numatyta jau prieš trejus metus, priėmus 2018–2028 m. Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą. 

Ieškote daugiau informacijos apie teisinį kanapių statusą Lietuvoje ir užsienyje? Apsilankykite kanapių legalizacijos temai skirtame puslapyje.

Kanapių dekriminalizacija – kas vyksta?

Šiuo metu Lietuvoje galioja Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis, pagal kurį bet kokį narkotikų kiekį turintys asmenys gali netekti laisvės. Pasaulio sveikatos organizacija bei Jungtinės Tautos pripažįsta, jog baudžiamoji atsakomybė už narkotikų vartojimą yra žalinga, todėl džiugu, kad jau šiais metais Seime kelią skinasi iniciatyva pakeisti kontroversiškiausią 259 BK straipsnio punktą, dėl kurio gresia kalėjimas už suktinę. 

Jei įsigaliotų siūlomas pakeitimas, baudžiamąją atsakomybę ir įkalinimą narkotikų vartotojai galėtų pakeisti administracine (pvz., pinigine) nuobauda. Baudžiamosios atsakomybės išvengtų asmenys, atsakingoms tarnyboms atidavę narkotines medžiagas ir kreipęsi pagalbos į gydymo įstaigą.

Įstatymo pakeitimo tekstas yra labai trumpas ir aiškus. Visą pakeitimo projekto tekstą galite rasti LR Seimo svetainėje. Štai formuluotė, kuri buvo pasiūlyta 2020 m. gruodžio mėn.:

Verta pažymėti, kad įstatymo pakeitimo projektą įvertino ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Jo išvadose nurodoma, kad priėmus pataisą vertėtų įvertinti ir atsakomybę už nedidelio narkotikų kiekio (be tikslo platinti) kontrabandą, kuri šiuo metu gali siekti ir 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Įdomu ir tai, jog Teisės departamento išvadose teigiama, kad pagal BK 259 str. 2 dalį teismai neturi teisės skirti laisvės atėmimo bausmių (tik areštą). Visą departamento išvadų dokumentą rasite čia.

„[D]isponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė. Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan.“

SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Nuoroda

2020 metais „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis kanapių dekriminalizaciją palaikytų apie 50 proc. Lietuvos gyventojų.

Ar Lietuva dekriminalizuos kanapes ir kitus narkotikus 2021 metais?

2021 m. kovo 10 dieną prasidėjo pavasario sesija, kurios metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas (pagrindinis) bei Svei­ka­tos rei­ka­lų, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tai, Ne­įga­lių­jų teisių ko­mi­si­ja, Pri­klau­so­my­bių pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja, Sa­vi­žu­dy­bių ir smur­to pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja (papildomi) svarsto narkotikų (įskaitant ir kanapių) dekriminalizacijos projektą. Po to įstatymo pakeitimas turėtų būti svarstomas Seimo posėdyje, kurį bus galima stebėti gyvai. Apie bet kokius su šiuo įstatymu susijusius svarstymus pranešime „Penki lapai“ soc. medijos paskyrose, naujienlaiškyje bei šiame puslapyje.

2020 metų gruodį Seimas pritarė įstatymo pakeitimo projektui. 57 parlamento nariai balsavo UŽ, 24 – PRIEŠ, o 20 – SUSILAIKĖ.

Su Seimo narių pasisakymais prieš svarstant šį klausimą galite susipažinti LRS puslapyje, perskaitę posėdžio stenogramą (pasisakymai 20:21 – 20:48, komitetų ir komisijų įtraukimas: 21:06 – 21:11). Vaizdo įrašas Atviras Seimas „YouTube“ kanale:

Dekriminalizacijos mitai temdo protus

Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seimo komitetuose nuskambėjo ne vienas mitas apie dekriminalizaciją. Sąmoningai ar ne, net kai kurie parlamentarai, kurie prieš trejus metus balsavo už Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa, netikėtai stojo į oponuojančiųjų pusę.

Tiek valdančiosios TS-LKD atstovai, netikėtai ėmę kalbėti tik apie „lengvųjų“ psichotropinių medžiagų dekriminalizaciją, tiek opozicijoje esantys LŽVS atstovai, nesėkmingai bandę pateikti depenalizacijos įstatymo projektą, nesiklauso ekspertų išvadų ir ignoruoja mokslinius faktus, todėl labai trumpai peržvelgsime opiausius mitus ir dezinformaciją apie šio įstatymo pakeitimą.

Ar egzistuoja „lengvieji“ narkotikai?

Keli konservatorių atstovai išreiškė partijos požiūrį, jog dekriminalizuoti būtų galima tik „lengvuosius“ narkotikus. Ši pozicija yra blogiausiu atveju veidmainiška ir kenkėjiška, o geriausiu atveju – nesusipratusi. Visų pirma atrodo, kad didžiausia partija Seime nepripažįsta didžiulių sveikatos apsaugos sistemos problemų bei narkotikų politikos ydų, kuomet žmonės baudžiami ir kalinami, vietoje to, kad gautų pagalbą. Skirstyti priklausomus, savo reikmėms narkotikų turinčius žmones į mažesnius ar didesnius nusikaltėlius sukuria situaciją, kuomet labiausiai įklimpusiems žmonėms gauti pagalbą tampa sunkiausia.

Visų antra, TS-LKD atstovų vartojamas terminas „lengvieji narkotikai“ yra nepagrįstas mokslu ar objektyviais faktais. Mokslinėje literatūroje aiškiai nustatyta, kad skirstymas į „lengvuosius“ ir „sunkiuosius“ narkotikus neturi jokio objektyvaus pagrindo, todėl dekriminalizuoti tik grupę „lengvųjų“ narkotikų būtų politinis sprendimas, neparemtas nei mokslu, nei sveikatos apsaugos praktika – politikai spręstų, kokias medžiagas vartojantys žmonės gali tikėtis pagalbos, kol kitiems liktų tik baudžiamoji atsakomybė.

Nevykęs LŽVS depenalizacijos bandymas

LŽVS bandė pasiūlyti alternatyvų įstatymo keitimo projektą, kuriuo būtų leidžiama netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prieš tai nebuvo teistas, nepasinaudojo išlyga prieš tai, išklausė kursus apie narkotikų žalą. Daugelis žiniasklaidos priemonių neteisingai pavadino LŽVS įstatymo keitimo projektą – tai nebuvo dekriminalizacijos projektas, kadangi narkotikų vartojimas vis tiek būtų likęs kriminalizuotas (t.y., baudžiamosios teisės objektas). Opozicijos siūlytas ir dėl teisinio nesuderinamumo net nesvarstytas projektas buvo ne dekriminalizuojantis, o depenalizuojantis – sukuriantis situaciją, kuomet baudžiamoji atsakomybė gali būti netaikoma. Šio projekto kritikai aiškiai nurodė, kad absoliučiai daugumai asmenų tokio įstatymo pakeitimo nė nebūtų galima taikyti.

Nepraleisk naujienų apie kanapių dekriminalizaciją ir legalizaciją: sek „Penki lapai“ Instagram, Reddit ar Twitter platformose.

Tiesa apie dekriminalizaciją

Kodėl svarbu dekriminalizuoti narkotikus?

Narkotikų dekriminalizacija yra mažiausiai žalingas būdas vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją. Taikydami baudžiamąją atsakomybę kenkiame priklausomiems žmonėms, kuriems reikia ne kalinimo, o pagalbos iš sveikatos apsaugos sistemos. Be to, dekriminalizavę narkotikus nebešvaistytume teisėsaugos išteklių persekiodami ir bylinėdamiesi su žmonėmis, kurie buvo sučiupti su 0,02 g kanapių. Būtina pabrėžti, kad Seimo komitetams pateiktame įstatymo pataisos projekte nurodyta sąlyga kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą. Toks sveikatos sistemos pajungimas į narkotikų prevenciją ir pasirodė labai efektyvus Portugalijoje, kuri dekriminalizavo narkotikus kad suvaldytų siaubingą heroino epidemiją ir ypač reikšmingai sumažino narkotikų vartojimą šalyje.