Kanapių dekriminalizacija po truputį skinasi kelią Seime, tačiau ekonomiškai svarbūs Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai gerokai ilgiau buksavo net dviejose parlamento kadencijose. Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai prarado nemažai galimybių, kadangi iki šiol šalyje buvo draudžiama gaminti produktus iš kanapių žiedų, išskirti biomasę.
Griežtus apribojimus siekta sušvelninti nauju įstatymo projektu, kuris susilaukė Europos Komisijos pasipriešinimo dėl prastų įstatymo formuluočių. Deja, ankstesnės kadencijos (2016-2020 m.) Seimo Kaimo reikalų komitetas nesugebėjo laiku pateikti atsakymų Europos Komisijai, todėl įstatymas taip ir nebuvo priimtas 2020 metais. Pluoštinių kanapių įstatymą Seimas pagaliau priėmė 2021 m. pavasario sesijoje, jis įsigalios lapkričio 1 dieną.
Lietuvos pluoštinių kanapių įstatymas
Lietuvoje pluoštinės kanapės legalizuotos vėliausiai visoje Europos Sąjungoje. Iki šių metų drausta perdirbti kanapių žiedus, iš jų išgauti aliejų ar veikliąsias medžiagas, įskaitant narkotine medžiaga nelaikomą kanabinoidą kanabidiolį (CBD).
Lietuvoje leidžiama auginti tik kelias sertifikuotas kanapių veisles, kurios nekaupia daugiau nei 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC) – psichoaktyvaus kanabinoido, kuris taip pat yra vartojamas kaip medicininė medžiaga. Vaistai su sintetine THC forma Lietuvoje yra legalūs, tačiau juos gaminančios farmacijos įmonės nevykdo veiklos šalyje, todėl šie vaistai nėra prieinami Lietuvos piliečiams.
Naujoji įstatymo redakcija įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 dienos:
- Bus galima naudoti ir perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, todėl bus legalizuoti:
- Kanapių žiedų arbata.
- Kanapių žiedų aliejus.
- Gamyboje ir produktuose bus naudojamos kanapės, kuriose THC koncentracija neviršys 0,2 proc.
- Gamybos metu, su atskiru leidimu, galimi tarpiniai produktai, kuriuose būtų daugiau nei 0,2 proc. THC. Šie tarpiniai produktai privalės būti sunaudoti galutinio, ne daugiau nei 0,2 proc. THC turinčio, produkto gamyboje arba pašalinti kaip atliekos įstatymų numatyta tvarka. Leidimai išduodami tik nepriekaištingos reputacijos juridiniams asmenims.
- Gaminiuose THC koncentracija negalės viršyti 0,2 proc., o papildomam produktų sąrašui SAM ir ŽŪ ministrai nustatys žemesnę ribą. Kanabinoido koncentraciją gamintojai privalomai nustatys pateikdami produkciją laboratoriniams tyrimams.
- Sodininkai ir toliau galės auginti iki 20 augalų 0,01 ha plote (ne didesniame nei 0,1 ha žemės valdos plote), informuodami apie tai atitinkamas tarnybas bei pranešdami apie kanapių žydėjimą.
- Bus galima vykdyti mokslinius eksperimentus, selekcijos ir naujų veislių tyrimo tikslais. Mokslinių tyrimų institutai eksperimentiniais ir selekciniais tikslais pluoštines kanapes galės auginti uždarose laboratorijose su atskiru leidimu.
- Importuojami pluoštinių kanapių produktai privalės būti pagaminti iš kanapių, kuriose THC koncentracija neviršija 0,2 proc., o pačiuose produktuose THC negalės būti daugiau, nei nustatyta Pluoštinių kanapių įstatyme ir papildomame sąraše.
- Licencijų tvarka reikšmingai nesikeis.
Visą Pluoštinių kanapių įstatymo tekstą rasite Seimo svetainėje.
Kai kurios iš daugiau nei 75 ES leidžiamų kanapių veislių tinkamos išgauti ir CBD, todėl tikėtina, jog naujasis Pluoštinių kanapių įstatymas pagaliau atvers mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams daugiau galimybių išnaudoti kanabidiolio ekonominį potencialą. „Penki lapai“ kalbinti kanapių augintojai teigė, jog CBD ekstraktams skirtus žiedus ūkininkai ne vienerius metus eksportuodavo į Skandinavijos šalis, Lenkiją. Tikėdamiesi spartesnio Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo, dalis kanapių ūkininkų smarkiai nukentėjo 2020 metais – nepakeitus įstatymo perdirbti visą kanapės augalą vis dar buvo draudžiama, todėl derlius gerokai nuvertėjo. Manoma, kad ir šiemet Lietuva antrus metus iš eilės užaugins mažiau pluoštinių kanapių nei iki tol.
Anksčiau Pluoštinių kanapių įstatymo priimti taip ir nesubegėję LŽVS partijos atstovai kritikavo įstatymo pakeitimą, teigdami, jog jis nebuvo pateiktas Europos Komisijai ir galimai pažeidžia ES teisę. Įstatymas bus teikiamas EK po priėmimo, todėl tikėtina, kad klausimas ne už ilgo gali vėl grįžti į visuomenės akiratį.
Kodėl reikėjo keisti pluoštinių kanapių įstatymą?
CBD aliejai yra neįtikėtinai populiari medžiaga, turinti ir patvirtintų medicininių paskirčių. Lietuva yra viena daugiausiai pluoštinių kanapių užauginančių valstybių, kurios ūkininkai ir perdirbėjai galėtų pasinaudoti didelės pridėtinės vertės galimybėmis išskirti CBD iš kanapių žiedų ir gaminti galutinius produktus, o ne tik tiekti žaliavą į kitas valstybes. Ši priklausomybė nuo eksporto stipriausiai smogė mūsų ūkininkams 2020 metais, kuomet sumažėjo žaliavų supirkimo kaina užsienyje, o Lietuvoje nebuvo įteisintas kanapių žiedų perdirbimas.
Iki šių metų Lietuvoje augintos kanapės buvo panaudojamos tik dalinai: aliejus ir maistas gamintas iš kanapių sėklų, stiebai naudoti ekologinėje statyboje. Kanapių augintojų asociacija jau daugiau nei kelerius metus spaudė politikus keisti pluoštinių kanapių įstatymą. LRT pranešė, kad pakeitus įstatymus Lietuva būtų sulaukusi iki 150 milijonų eurų investicijų, tačiau dabar dar ir praranda ūkininkams priklausančią ES paramą, kurią šie galėtų skirti kanapių perdirbimui.
Kodėl įstatymo taip ilgai nepakeitė?
2016-2020 metų kadencijos Seimas nesugebėjo pakeisti įstatymo, nes jo projektas sukėlė Europos Komisijos klausimų dėl teisėtumo: Komisijos manymu, įstatymas numatė ir THC išskyrimą iš kanapių žiedų. 2020 metų pabaigoje paaiškėjo, jog A. Stančiko (LŽVS) vadovautas Kaimo reikalų komitetas nepateikė atsakymų į Europos Komisijos klausimus.
Dėl Kaimo reikalų komiteto neveiksnumo įstatymas nebuvo pakeistas 2020 metais, nepaisant ūkininkams duotų pažadų – kai kurie tikėjosi visą kanapės augalą perdirbti jau tų metų rudenį. Susilaukus EK priekaištų įstatymas grąžintas svarstyti į Seimo komitetus, o pakartotinai svarstytas ir priimtas jau 2020-2024 metų kadencijos Seimo sesijoje. Dabartinis įstatymo projektas priimtas be EK išvadų, todėl tikėtina, jog artimoje ateityje vėl bus keičiamas.
NTAKD galimai suklaidino įstatymų leidėjus
Įstatymo svarstymų metu pabrėžta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nuomonė, kad kanapės nebus pašalintos iš Jungtinių Tautų 1961 metų konvencijos IV sąrašo (pavojingiausių narkotinių medžiagų). Vis dėlto, kanapės gruodžio 2 dieną pašalintos iš sąrašo, todėl tarptautinės teisinės aplinkybės perdirbti kanapių žiedus tapo gerokai palankesnės. JT sprendimas yra aiškus signalas tarptautinei bendruomenei dekriminalizacijos ir kanapių legalizacijos klausimais, nes daugelyje šalių kanapės yra nelegalios būtent dėl to, kad buvo įtrauktos į šį sąrašą.
Pluoštinių kanapių įstatymas Lietuvai leis išnaudoti ekonominį CBD potencialą?
Iki šiol Lietuvoje taikytos kanapių apdorojimo sąlygos buvo vienos griežčiausių. Kitose valstybėse leidžiama išskirti CBD aliejų, auginti kai kurias daugiau CBD sukaupiančias augalo veisles. Verta paminėti, kad net tokiomis sąlygomis pluoštinės kanapės yra ypač populiarios Lietuvoje: 2019 metais šalies augintojai užėmė antrą vietą Europoje pagal užauginamų kanapių plotus, todėl nenuostabu, jog jau dabar dešimčių milijonų eurų verta kanapių rinka galėtų dar labiau sustiprėti išnaudodama pasaulinį CBD populiarumą.
2020 m. dėl laiku nepakeisto Pluoštinių kanapių įstatymo kanapių auginimo plotai susitraukė. Įstatymo pataisos nepriimtos ir iki 2021 metų sėjos, todėl labai tikėtina, kad kanapių plotai sumažės antrus metus iš eilės.
Dar 2019 metais plačiai nuskambėjo žinios apie įvairių žemdirbių asociacijų, įskaitant ir Kanapių augintojų asociaciją, išplatintas memorandumas dėl kanapių teisinio reguliavimo. Asociacijos pirmininko pavaduotojas teigė, jog Lietuvai tai kainuoja 870 milijonų eurų.
Memorandumą pasirašė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos biotechnologų asociacija (LBTA), Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio taryba, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.
